pusti

pùsti, puñta, pùto 1. intr. SD229, R, N, K, J, Jn, Yl, Lkv tinti, brinkti: Ateisiąs laikas, kada nebebūsią niekur pasaulyje ... nuo apsirijimo puntančių ir svaigstančių turtinguočių LzP. Ten vargšo šeimyna karštinėmis serga ir iš bado punta rš. Jo veidas punta J.Jabl. Pùto kojos, pùto galva – i pasibengė Trk. Puñta burna – anam širdis bengas Mžk. Mano koja puñta čebate Gs. Ir antra ranka puñta Brs. Puñta viduriai, gumbas susimetė Šv. Dideliai puñta kirmino kandis Lnk. | prk.: Galva puñta nu rūpesčio Krš. ║ pūstis, didėti: Nu beržinės šnapšės punta paširdžiai, nu klevinės nepunta Žeml. Karvės nuo dobilų puñta Stak. Žiūrėk, kap puñta ėsdamas galvijas Brt. Kai, pamerkus linus, anys markoj puñta, tai bus brangūs Dbk. | Papilvė bepuntantì mergės Šts. 2. tr., intr. Vdžg, Klov, Srv, Lp, Pn menk. negražiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti, ryti: Jiem tik ėsti, jiem tik pust, o prie darbo jie nė krust B.Sruog. Tokis iš jo žmogus – tik punta ir miega Prl. Paduodi katei duonos, tai nepuñta Alk. Pùsk, kad paskui nešnekėtai, kad neduodu Al. Jis nieko daugiau nežino, tik pùsti ir pùsti Všk. Išvirsiu katilą bulbų, ir pùskit! Dgl. Sviesto užsitepk, ko sausą puntì! Krš. Jau baigė pùst vilkas avį Prn. Veršiai tep puñta žalius dobilus, kad tik spėk paduot Brt. Štiš nepùtę – ar nėra ko taip lesti! Grž. Musės puñta duoną Lzd. Puñta kap žvėris Nmn. Galėjai tik truputį gerti, bet ne tiek pùsti Skr. Prie mokslo žmonės, o tą pačią degtinę punta Grv. Alų šviežią su mielėmis punta Tat. Ant galo pradėjo gerti degtinę, kurią puto kaip jautis vandenį laike tvano Tat. Ale kokie latrai: susėjo i puñta tuojau Jrb. Šitas negadnėlis tik pieną puñta Šlčn. Ko lendi lyg nepùtus! Skr. Tik ryja, tik puñta, lyg iš badų̃ parėjęs Dkš. | prk.: Ir per du metu žvėrys žmonių skūroje puto kraują ir prakaitą nekaltų galicijonų V.Kudir. O jis puto mūsų ašaras, mūsų vargu auksavo savo stogus J.Avyž. ^ Suėdei tu mane kaip šuo nepùtęs LTR(Jrb). Neskusi – nepùsi Stak. 3. intr. menk. ilgai miegoti: Tai miegakulis, ogi vis puñta ir puñta kap diena, kap vakaras Rod. Mano Jonas po vakaruškų tai per visądien puñta Pls.

◊ juokaĩs (juokù Upn) pùsti labai juoktis, juokais plyšti: Mes pùtom juokaĩs, jam tep giriantis Dkš.

nė jùsti (siùsti), nė pùsti nieko neįausti: Eikš arčiau, išmausi burnelę ir patsai ant drąsos, del to lašo – nei jusi, nei pusi Žem. Daužo ma[n] [gydytojas] šonus, o aš nė juntù, nė puntù Jnš. Dėl tiek lietaus čia niekas nė jùto, nė pùto Bsg. Gerk, nė siusi, nė pusi S.Dauk.

širdìs puñta ima džiaugsmas, susijaudinimas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui Vaižg.

\ pusti; apipusti; atpusti; įpusti; išpusti; nupusti; papusti; persipusti; prapusti; pripusti; supusti; užpusti